Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinis

Vienas vertingiausių ir vaizdingiausių Verkių regioninio parko kraštovaizdžių saugomas Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinyje. Dviejuose giliuose, siauruose, vingiuotuose, pailgos formos dubakloniuose išsidėsčiusi virtinė rininės kilmės ežerų. Dubakloniai, dar vadinami rinomis, išgraužti tekančio tirpstančių ledynų vandens prieš 18 tūkst. metų. Žalieji ežerai stebina savo žalia vandens spalva – nuo jos ir kilo visos šios ežerų grupės bendras pavadinimas. Vanduo juose žalias dėl didelio ištirpusių karbonatų (klinčių) kiekio požeminiame vandenyje, kuriuo maitinami ežerai. 

Ypač įdomus giliai dubaklonyje įsirėžęs Balsio ežero duburys. Jo miškingi krantai iškilę virš vandens apie 40 m, beveik tiek pat jie nusileidžia ir po vandeniu (giliausia vieta apie 39 m). Balsio ežeras didžiausias ir giliausias Žaliųjų ežerų grupėje. Jis dar vadinamas Kryžiokų ežeru. Manoma, kad ant jo ledo buvo sustoję Vytauto laikais sumušti kryžiuočiai. Jie buvo apsupti, ežero ledas neišlaikė ir šie nugarmėjo į dugną. Esą dar daug metų žvejai tinklais iš šio ežero ištraukdavo kryžiuočių šarvų ir ginklų.

Balsio ežero ilgis – apie 2 km, plotis – iki 0,5 km. Visais metų laikais ežero vanduo būna ryškiai žalias, net ir po ledu. Aplink ežerą driekiasi vaizdinga maždaug 7 km ilgio pėsčiųjų trasa. Netoli paplūdimio yra Balsio ežero regykla, nuo kurios atsiveria puikus ežero ir miškų vaizdas.

Kiti du Žaliųjų ežerų grupės ežerai – Gulbinas ir Mažasis Gulbinas – tyvuliuoja kitame nei Balsys dubaklonyje. Mažasis Gulbinas pūpso lyg ant kalno – beveik 20 m aukščiau už Balsio ežerą. Jo krantai žemesni, o ir pats ežeras ne toks gilus. Siaura protaka Mažasis Gulbinas jungiasi su gerokai ilgesniu, bet seklesniu Gulbino ežeru, kuriame yra nedidelė mišku apaugusi sala – joje pūpso senovę menantis piliakalnis. Į vidurinę ežero dalį įteka Riešės upelis ir vos už 100 m vėl išteka. Tame pačiame dubaklonyje su Balsiu yra Akies ežeras – tai vienas mažiausių Žaliųjų ežerų grupės ežerėlių, seklus ir vos 0,5 ha ploto. Netoli Gulbino ežerų telkšo mažasis Raistelis ir Baraukos akis.

Išraiškingas kalvotas tarpuežeris labai vertingas tiek kraištovaizdžio, tiek biologiniu požiūriu. Jame gausu į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, sutinkami brandūs liepynai ir ąžuolyniniai eglynai, kuriuose auga viena didžiausių Europoje plačialapių klumpaičių populiacijų. Ši teritorija (133 ha) paskelbta europinės svarbos saugoma teritorija, kurioje, be plačialapės klumpaitės, saugomos dar kelios augalų bendrijos. Žaliųjų ežerų vandenyse taip pat auga labai reti ir saugomi augalai. Rečiausia šiurpinio žvakidumblio bendrija, paplitusi pietinėje Balsio ežero dalyje 0,5–3 m gylyje. Šakotosios ratainytės, augančios ežerų pakraščiuose, kartu su meldais, nendrėmis bei viksvomis yra reliktiniai mūsų floros augalai – retenybė tiek Lietuvoje, tiek ir kaimyninėse šalyse.