Senosios Varėnos kaimas 

Istoriniuose šaltiniuose Varėna pirmą kartą paminėta 1413 metais Vytauto rašte Kryžiuočių ordino magistrui. 1421 m. čekų husitų delegaciją Jogaila ir Vytautas priėmė Varėnoje. Tos viešnagės metu pasiuntiniai Jogailai arba Vytautui oficialiai pasiūlė Čekijos karūną.

1881 metų gaisras sunaikino Varėną, žmonės išsikėlė gyventi toliau į vakarus, o padegėlių sklypus miestelio centre supirko žydai. Tuo metu miške netoli Glūko ežero kūrėsi carinės Rusijos kariuomenės vasaros stovykla. Žydai ir kiti Senosios Varėnos gyventojai ėmė prekiauti su kareiviais. Iš jų būdavo perkama duona, jiems parduodama mėsa, tabakas ir t.t.

Po karo Senoji Varėna teliko miesteliu, kadangi sparčiai ėmė augti naujoji Varėna prie geležinkelio. 1994 – ais metais kunigo P. Čivilio pastangomis čia pastatyta dabartinė Švento arkangelo Mykolo bažnyčia.

Toje vietoje, kur buvo Didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės sodyba, stovi paminklinis akmuo su pirmojo Varėnos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data.

Netoliese - Lietuvos nepriklausomybės paminklas. 1928 m. Senojoje Varėnoje miestelio inteligentai sumanė pastatyti paminklą Nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti. Sovietmečiu iš paminklo buvo pasityčiota – stribai jį naudojo kaip taikinį šaudymui, vietoj Vyčio skulptūrėlės vėliau pritvirtinta penkiakampė žvaigždė. Galų gale paminklas visai nugriautas. Atgavus nepriklausomybę varėniškiai surinko lėšų jam atstatyti.

Skulptūra „Angelas“. 2015 metais pastatyta M. K. Čiurlionio kūrybos motyvais sukurta skulptūra „Angelas“ – jis stovi priešais Senosios Varėnos bažnyčią ir tarsi lenkiasi šventovei bei saugo kiekvieną praeinantį ar pravažiuojantį žmogų.

Senojoje Varėnoje gimė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis. 1997 metais atidarytas M. K. Čiurlionio atminimo kambarys.  Jo stenduose – fotografijos, menininko kūrinių reprodukcijos. Čia vyksta kultūriniai renginiai, priimamos ekskursijos, organizuojamos pamokos moksleiviams.