Rokantiškių piliavietė

Rokantiškių piliavietė dar vadinama pilies kalnu. Ant aukšto (35–40 m) stačiašlaičio kalno Rokantiškėse stovėjusi labai sena ir graži pilis. Spėjama, kad Rokantiškių pilis – viena seniausių Lietuvoje. Iš metraščių, padavimų žinoma, kad ją XII a. pastatė kunigaikštis Alšis. XVI a. pirmojoje pusėje pilis priklausė Goštautams, vėliau atiteko Žygimantui Augustui, o XVII a. pirmojoje pusėje buvo Pacų nuosavybė.

Statūs pilies kalno šlaitai ir patogi geografinė padėtis gelbėjo pilį nuo netikėtų užpuolimų. Piliavietę iš šiaurės ir rytų supa Vilnios slėnis, iš vakarų – gili stačiašlaitė dauba. Tik pietinėje pusėje siauru užnugariu ji jungiasi su gretimomis kalvomis. Užnugariu einantis vienintelis kelias veda į Strielčiukų kaimą, kur kadaise gyveno pilies gynėjai šauliai.

Kalno viršūnėje stūksojo rūmai, kurie perstatyti XVI a. antrojoje pusėje. XVII a. pradžioje Steponas Pacas puošnioje Rokantiškių pilies rezidencijoje priiminėjo Lietuvos ir Lenkijos valdovą Vladislovą Vazą. Šio amžiaus viduryje pilis buvo sudeginta Maskvos kariuomenės žygio prieš Lietuvą metu. Užėmus Vilnių, piliavietė visai sunyko, apaugo mišku.

Šiuo metu trapecijos pavidalo aikštėje randama pilies griuvėsių likučių – buvusios pilies pamatų. Ištirta tik viršutinė kultūrinio sluoksnio dalis. Pagal aptiktas pastatų liekanas, XVI–XVIII a. plytas, čerpes, koklius nustatyta, kad ant šio kalno stovėjo 45×20 m dydžio rūmai. Teigiama, kad buvusieji rūmai turėjo bent tris aukštus: rūsius, pirmą ir antrą aukštus. Rūmų sienos buvo 2 m storio, o langų angos apmūrytos plytomis. Iš pietų pusės būta kiemo, apjuosto gynybine siena, prie kurios vakarinės dalies šliejosi kazematai, o pietvakariniame kampe – vartų gynybos bokštas.

Šiuo metu pilies kalnas sutvarkytas ir pritaikytas lankymui, atvertas vaizdas iš piliavietės aikštelės į apylinkes bei kalvos šlaitus, Naujosios Vilnios gyvenvietę.