Drevinė bitininkystė

Seniausios rašytinės žinios apie drevininkus, bites, medų ir vašką siekia XIII a. Medumi bei vašku senovėje žmonės mokėjo bažnytines duokles. Prižiūrintys bites drevininkai būdavo atleidžiami nuo prievolių dvarui, už darbą gaudavo valdyti pusę valako žemės, o savo ponui atiduodavo pusę medaus ir vaško. Vaškas būdavo viena svarbiausių eksporto prekių: plačiai vartojamas religinio kulto reikalams bažnyčiose, vienuolynuose, rašybos lentelėms gaminti, o daugiausia liejimo iš metalų amatams.

Dzūkijos nacionaliniame parke išlikę apie 50 drevėtų, iš jų 16 paskelbtos gamtos paminklais. Siekiant išsaugoti ateities kartoms šio kadaise labai paplitusio verslo tradicijas, netoli Musteikos kaimo, garsėjančio savo architektūra ir tradicijomis, įrengta drevinės bitininkystės ekspozicija bei pažintinis takas, kuris sujungė 6 senąsias ir 11 naujai rengtų dravių.

Bityne, lydimi bitininko, pamatysite, kaip kelminiuose aviliuose prižiūrimos bitės, kaip tvarkomas medus, vaškas, daromi kilminiai aviliai, nedideli aviliai – vabikai, skirti bičių spiečiams vilioti, paragausite bitukių sunešto medaus. Čia taip pat galėsite išbandyti ne vieną amatą, susipažinti su senoviniu Musteikos kaimu ir su jį supančia aplinka.

Takas yra Musteikos apylinkėse, 5 kilometrai nuo kaimo Tako ilgis- 3,3 km, trukmė – 1,5 valandos. Vaikščiodami šiuo taku turėsite puikią galimybę susipažinti su drevėtomis pušimis,primenančiomis vieną iš seniausių šio krašto verslų, pamatyti tik Musteikos kampui būdingą smėlio kalvelių ir nedidelių pelkučių mozaiką. Kelionė šiuo taku suteiks vertingų žinių apie bitininkystės istoriją, padės įvertinti sunkų šio krašto bitininkų triūsą. Pačioje Musteikoje, senovinės bitininkystės ekspozicijoje, galima pamatyt įvairių senovinių avilių. Miškuose apie Musteiką yra išlikę nemažai drevinių pušų, kuriose anksčiau būdavo veisiamos bitės.