Merkinės kryžių kalnelis

Merkinės kryžių kalnelis buvo pradėtas kurti 1989-aisiais, jame pastačius kryžius žuvusiems už mūsų šalies laisvę pokario kovotojams. Pagrindinio Merkinės kryžių kalnelio akcento - koplyčios statyba pradėta 1993 08 26. Koplyčia ir kryžius buvo statomi vienam tikslui - atminimui tų, kam neskambėjo varpai. Per Atgimimo ir atkurtos Nepriklausomybės metus šiame kalnelyje pastatyta per 200 kryžių, didžioji dalis jų – mediniai. Atminimo plokštėse įamžinta apie 400 Dzūkijos krašto kovotojų vardų. Manoma, kad čia gali būti pakasta net iki šešių šimtų kovotojų. Šis kalnelis – išskirtinai dzūkiškas, jame įamžinti vien šiose vietovėse žuvę kovotojai.

Kalnelyje buvo laidojami vadinamojoje „Stribynėje“ – buvusioje vietinėje NKVD būstinėje – nukankinti kovotojai už Lietuvos laisvę. Nuslopinę partizaninį judėjimą, okupantai pradėjo naikinti nusikalstamo, kruvino teroro pėdsakus. Merkinės sąvartyną kartu su išniekintais partizanų kūnais užvertė storu žvyro sluoksniu. Išlyginę paviršių, aptvėrė metaline tvora ir įsteigė vidurinės mokyklos sporto aikštyną. Nieko nenutuokdami mokiniai stadione gainiojo futbolo kamuolį, sportavo.

2002 m. gegužės mėn. į Kryžių kalnelio teritoriją buvo perlaidoti 6 nužudytų partizanų kūnai, kuriuos, ieškodami žuvusio partizanų vado J. Vitkaus – Kazimieraičio palaikų, 2001 m. prie buvusios Merkinės stribynės, rado I. Vitkaus inžinerijos bataliono kariūnai. 

Šiuo metu Kryžių kalnelis yra didžiausias memorialas Lietuvoje, skirtas pokario aukoms atminti. Kalnelis vertingas ne tik dėl to, kad liudija Lietuvos rezistencinį kovų atminimą, bet ir puikiai nurodo 9 - 10 dešimtmečio Lietuvos nuotaikas bei aktualijas, tuo tapdamas šiuolaikinės istorijos dalimi. Būdamas istorijos materialia išraiška, jis reprezentuoja ateities kartoms ir pasauliui Merkinės krašto praeitį ir dabartį.