Liškiavos Alkakalnis

Liškiavos piliakalnis, vadinamas Liškiavos pilies kalnu, Raganos mūru, Perkūno šventinyčia, stūkso Liškiavos kaime, Nemuno kairiajame krante.

Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose jau nuo 1044 metų. Spėjama, kad Liškiavą trylikto amžiaus pradžioje įkūręs kunigaikštis Erdvilas. Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose jau nuo 1044 metų. Ant piliakalnio nuo VI-o amžiaus prieš Kristų iki IX a. po Kristaus stovėjo medinė pilis. Čia galima pamatyti išlikusius XIV a. pabaigoje ar XV a. pradžioje pradėtos statyti, bet po Žalgirio mūšio netekusios reikšmės ir nepabaigtos mūrinės pilies griuvėsius. Pilis buvo numatyta statyti su keturiais bokštais. Tai būtų buvusi pati mažiausia iš visų Lietuvos pilių. Ant vieno iš piliakalnių, vadinamo Alkakalniu arba Bažnyčios kalnu, buvo aukuras Perkūnui ir kūrenama šventoji ugnis, todėl kalnas dar buvo vadinamas ir Perkūnkalniu.

Nustatyti 3 piliakalnio apgyvendinimo etapai, iš kurių ankstyviausias buvo I tūkst. pirmos pusės - vidurio, vidurinis - II tūkst. pradžios - XIV a. ir trečias susijęs su mūrinės pilies statyba. Iki šių dienų pietvakarinėje piliakalnio pusėje išlikęs iš akmenų mūrytas 11,5 m skersmens bokštas 3,5 m storio sienomis, išlikęs iki 3 m aukščio. 

Kasinėjant piliakalnį, buvo aptikta radinių iš brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, kirvių, gyvulių kaulų, kaulinių ir metalinių darbo įrankių, papuošalų.

Nuo piliakalnio atsiveria nuostabus vaizdas į Liškiavos vienuolyno ir bažnyčios barokinį ansamblį, Liškiavos kaimą, dzūkiškus pušynus, iš lėto tekantį Nemuną, o tolumoje jau galima įžvelgti ir Druskininkus.