Anzelmo Matučio drevė-muziejus

Anzelmas Matutis – vienas garsiausių Lietuvos vaikų poetų, išleidęs 32 eilėraščių rinkinius, visą savo gyvenimą paskyręs magiško vaikų pasaulio gražinimui ir turtinimui, naujų herojų kūrimui, pasakojimams apie jų nuotykius.

1971 m. Varėnos rajono girioje, Pauosupės kaime prie tyro ir džiugaus Uosupio upeliuko vaikų poetas Anzelmas Matutis pasistatė medinį šešiakampį namelį. Čia poetas praleido ilgas kūrybos valandas, namelin atvykdavo vos sniegui nutirpus ir gyvendavo iki pat vėlyvojo rudens. Apsuptas gražios gamtos ir laukinės gyvūnijos A. Matutis kūrė eilėraščius, poemas, pasakas apie visą jį supantį grožį. Jo eilėse ir poemose jis skatina visus mylėti Tėvynę, gamtą ir tausoti ją. Čia jis kvietė savo draugus, vaikščiojo miško takais, dabar jau užžėlusiais. Tai jis permetė rąstą per
upelį.

Namelis buvo pavadintas Matučio dreve. Čia eksponuojamos juostos bei lovatiesės, poetui padovanotos Pauosupės ir aplinkinių kaimų audėjų, baldai, pagaminti iš kreivų medžių šakų, gumbų. Kiekvienas, aplankęs drevę, pakviečiamas atlikti poeto nustatytą šventą ritualą – apkabinti kieme stovinčią drevę ir pereiti per Uosupį rąstu.

Dabar prie šios drevės kas dveji metai vyksta „Poezijos pavasarėlio“ šventė. Jos metu renkami „Poezijos pavasarėlio“ laureatai, kurie apdovanojami už geriausius pastarųjų trejų metų eilėraščius vaikams apie gamtą, Tėvynę. Tradiciškai geriama poeto A. Matučio arbata.