Antakalnio gynybiniai įtvirtinimai

Antakalnio gynybiniai įtvirtinimai – tai Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos karinės amunicijos bunkeriai, pastatyti 1924–1926 m. Vilnių okupavusi Lenkija nutarė miestą paversti modernia tvirtove, todėl pristatė gynybinių įtvirtinimų. XX a. pirmojoje pusėje pastatyti įtvirtinimai buvo įvairūs – vieni įrengti virš žemės, kiti po kalnais, kai kurie net kelių aukštų ar su ilgais tuneliais. Šie bunkeriai – tipiškas karo, tiksliau, ruošimosi karui reliktas. 1939 m. vokiečiams miestą užpuolus iš kitos pusės, visa gynyba tapo beverte. Gynybiniai įtvirtinimai niekada neatliko tiesioginių savo funkcijų, iš jų nebuvo paleistas nė vienas šūvis. Per karą ir vėliau bunkeriai buvo naudojami kaip slėptuvės ar sandėliai.

Pavilnių regioniniame parke gausu gynybinių įtvirtinimų liekanų. Antakalnyje, Sapieginės atragyje išlikę penki bunkeriai su dešimt įėjimų. Vienas iš bunkerių yra dviaukštis. Požemius juosia labai siauri tuneliai arba ventiliacijos kanalai. Netoli požemių likęs akmenimis grįstas kelias, anksčiau būta ir siaurojo geležinkelio bėgių. Šiuo metu bunkeriai sutvarkyti, prie įėjimų įrengtos grotos. Antakalnio bunkeriai paskelbti europinės svarbos buveine (įtraukti į „Natura 2000“ tinklą), kurioje yra saugomos šikšnosparnių rūšies – europinio plačiaausio – žiemavietė. Todėl juose draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo metu (rugsėjo–balandžio mėn.). 2008 m. Antakalnio bunkeriai buvo įrašyti į Kultūros paveldo departamento Kultūros vertybių registrą kaip kraštovaizdžio, retas architektūrinis ir inžinerinis objektas.

Netoli Antakalnio bunkerių, Ancučių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje yra Kojelavičiaus gynybiniai įtvirtinimai. Jie kur kas sudėtingesni ir įdomesni už Antakalnio bunkerius. Čia taip pat žiemoja gausios šikšnosparnių kolonijos, nors ši teritorija ir nėra saugoma. Gynybinių įtvirtinimų liekanų taip pat yra netoli Pūčkorių atodangos ir Rasų gatvės gale (dabar privačių namų kvartalas).